kuldašius

kuldãšius sm. (2) 1. Upn žr. kudašius 1. 2. netikęs, tingus žmogus: Gana tau, kuldãšiau, tingėt! Ds. Kada nukulniuos šitas kuldašius?! An.

◊ kuldãšių išnèšti ištrūkti iš bėdos, iš pavojaus: Led spėjau kuldãšių išnèšt Upn. Šiandien ìšnešei kuldãšių, bet kitą kartą nebeištrūksi! Kvr.